11 dienų kelionė į Meksiką. Pirma dalis: 10 000 km

10 000 km, jei brėžtume tiesų brūkšnį žemėlapyje Lietuva – Meksika. Labai toli atrodo net žemėlapyje. Kelionę planavomės Covid laikotarpiu, tad dar ir tai kėlė mums nerimą kaip viskas bus. Tiesą sakant ilgai trukome kol išsirinkome viešbutį Meksikoje. Iš karto atmėtėme šiaurinę Meksikos pusę, nes norėjome ten kur daugiau saulės ir šilumos. Išvažiavimo iš namų iki viešbučio Playa del Carmen mieste, Yucatan regione, praėjo lygiai para. Iš namų išvažiavau 23:00, su sustojimais Marijampolėje ir Varšuvoje buvome 5:00 ryto (6:00 ryto Lietuvos laiku). Kadangi norėjome skrydžio Į Meksiką be persėdimų, tad pasirinkome skrydį iš Varšuvos.

Ką aš žinau apie Meksiką? Nemažai žinau iš Narcos: Mexico serialo. Narkotikų karteliai (kas kelia didžiulį nesaugumo jausmą), tacos, nachos, tekila (galybė jos rūšių – nepasitikiu tekila, kerta per kojas, neragausiu) ir populiariausi meksikiečių serialai. Jau gailiuosi, kad nepasižiūrėjau kokio naujausio serialo prieš išvykdama.

Paskutinę dieną prieš kelionę gaunu Onos Jolantos Vitkutės knygą „Meksika, mano meilė“. Perskaičius knygą nutarėm neišradinėsim dviračio ir seksim jos keliais. Čia ir prasideda planavimas ką žūtbūt norime pamatyti Meksikoje: Tulumas, Čičen Itsa piramidė, Senoji Jutakano sostinė Merida ir flamingai, 1000 jų. Atsiminkite, geriausios vietos – turistinės. Šypsausi, kai žmonės sako, jog nelankau turistinių vietų…. Turistinės pačios įspūdingiausios, juk dėl to žmonės ten ir plūsta.

Pirma nuotrauka – liūdnas lėktuvas rūškanoj Varšuvoj. Tiesioginis skrydis su LOT Polish Airlines – 12h 30 min. Naktį vairavau, tai lėktuve pamiegu keletą valandų, pavalgau, dar pamiegu, žiūriu Braking Bad serialą, dar pamiegu, ir dar liko 4 valandos skrydžio. Ilgas skrydis, bet viskas gerai. Su trumpu skrydžiu saulės žiemą nepagausi. Meksikoje laiko skirtumas 8 valandos.

Vis sukosi mintis, o kažin, kaip bus Cancune. O Cancune pasitiko svaiginantis chaosas tik išėjus: tūkstančiai balsų klykė: TAKSI!? TAKSI!? Smagus karštis su gaiviu vėju ir lotynų muzika. Emocijos tiesiog WOW – iki saldumo.
Važiuodami į viešbutį pastebėjome kokie tvarkingi keliai, o aplinkos žalumas… tiesiog veda iš proto. Vienoje ir kitoje kelio pusėje tiesiogine ta žodžio prasme tokia žaluma tarytum džiunglės. Tuščių plotų net nematyti. Su apželdinimui meksikiečiai vargo tikrai neturi.

Apsistojam Playa del Carmen miestelyje Iberostar Quetzal viešbutyje. Čia 18:00 temsta labai greitai. Tik atvažiavus paima pasus, ir siunčia mus Cavos. Tekila? Girdim pasiūlymą. SI!, kodėl gi ne.

Kambarys toks pusėtinas kaip 5 žvaigždučių Iberostarui, Margaritos kokteiliai irgi ne kažką – pas mus geresni, o gal adaptuota europietiškam skoniui, bet toliau viskas tobula. Vaikštom tamsoje po milžinišką teritoriją.

Apšviesta žaluma, tarytum džiunglės, atrodo lyg pasakoje. Tai viskas kas pasakyta iki BET nebeteko prasmės. Grožis neišpasakytas.

Taip, taip, čia amerikiečių alternatyva mūsų Turkijai. Jiems skrydis tik apie 3 valandas. Viešbučiai identiški: didelės teritorijos, viskas įskaičiuota, animacija tiek dieną tiek vakare tokia pati. Viskas taip pat, išskyrus tai, kad aš prie Karibų jūros, kur vanduo smaragdinis, o smėlis baltas.

Išėjus ryte viskas nušvito visomis VIVA MAXICO spalvomis kaip nuotraukoje.

Dar nei vieno viešbučio savo gyvenime tiek nefilmavau ir ne fotografavau ir neviešinau savo instagrame ir facebook paskyroje. Nei Regnum Carya Turkijoje, nei Sands at Chale island Kenijoje, nei garsiojo Atlantis, The Palm Dubajuje.
Registratūroje vaikšto povai, agresyvoki tokie: priėjus eina link manęs ir stumia tolyn. O, ir papūga Ara maivosi: bandau pakalbinti – nekalba.

O Viešpatie!! Flamingai!!! Einu iš proto. Beždžionės, kriokliai ir visa tai viešbučio teritorijos sutvarkytose džiunglėse. Visoj teritorijoj vaikšto kažkokie gyvūnai kurių net nebuvau mačiusi: tarpinis variantas tarp žiurkės ir bebro. Meksikiečiai juos vadina Sereki, įvedžiau į paieškos sistemą ir radau, kad tai Agouti. Pasirodo, kad Agoutis jų naminis gyvūnėlis.

Pirmąkart nesinori kažkur eiti iš viešbučio dairytis. Tiesiog čia taip gera ir gražu. Gal pasiilgau atsipalaidavimo, saulės, grožio… Gal truputį nedrąsu, taigi juk MEKSIKA. Kas mane pažįsta, tai žino, kad daug keliauju, bet kad ir kokia patyrusi jums atrodau keliautoja, visada jaudinuosi naujuose kraštuose: dėl saugumo, kad kas neatsitiktų, kad nepagrobtų – juk visi tik ir laukia, kol aš atvažiuosiu. Kai pagalvoji net juokas ima. Visos šalys ne Europoje man atrodo grėsmingos, kol ten nenuvykstu.

Rašau Jolantai, knygos „Meksika, mano meilė“ autorei. Ji mielai mums atsako ir pataria. Ji dovanoja mums patarimus, mes jai 1000 karmos taškų. Ačiū, Tau Jolanta.

Pagaliau po kelių dienų nedrąsiai prisiruošiame eiti į miestą. O Gal važiuojam taksi? Maža ką… Tiek to, einam pėsčiomis. Taip, tai kurortinė zona. Šaligatviai fantastiški, švarūs, keliai išdėti trinkelėmis, mašinų nedaug, jos važiuoja lėtai ir paiso perėjų. Meksikoje fantastiški kolonijiniai namai su sprogstančia žaluma. 30 minučių nuo mūsų viešbučio pasukus į dešinę ir tiesiai Playa del Carmen tipinis kurortinis miestukas – visai kaip mūsų Palanga arba Turkijos Kemeras. Kioskiukai, su šiek tiek kitokiais papuošalais, rankinėmis, marškinėliais. Atrodo autentiškai, bet supranti, kad tai ta pati Kinija.

Būtinai nepamirštame nusipirkti:
• SIM kortelę internetui. Tobula jei jūsų mobilus telefonas turi 2 SIM korteles – nustatymuose pasirinkate, kad internetui naudosite Telcel ryšį. SIM kortelė kainuoja 29 pesai, jos papildymas 200 pesų , iš viso 229 pesai (apie 10€). SIM nereikia nei aktyvuoti, taigi veikia iškart.
• Maitinimo adapterio iš EU į meksikietišką su 3 kištukais – Meksikoje kitokios rozetės. Viešbutyje neduoda todėl gavome pasirūpinti patys.
• Patariu išsikeisti daug pesų, apie 300€ ar USD. Keičiant valiutą reikalingas pasas. Pigiausias kursas Playa del Carmen antrapus Hertz.

Laukite 2 dalies tęsinio –> Kelionė į Chichen Itza

Inga 1000myliu