11 dienų kelionė į Meksiką. Antra dalis: Kelionė į Chichen Itza

Atėjo ta diena, kai pagaliau išsidrąsinom ir nusprendėm laikytis savo pirmosios plano dalies – ką suplanavome aplankyti Meksikoje. Nors ir pažadėjau vyrui, kad nesinuomosiu mašinos (nes visada nuomojuosi jei kur keliauju), bet deja taip neišėjo.

Prisiskaitom daugybę patarimų nevairuoti tamsoje. Nežinau, ar čia iš lūpų į lūpas plintantis mitas ar tiesa, bet nutariam nerizikuoti. Užsisakom mašiną trejoms dienoms ir būtinai saugiai iš automobilių nuomos tinklapio Rentalcars.com. Velnias, Rentalcars.com nuskaičiuoja 190€ už tris dienas ir atšaukė mašiną. Pagal juos pinigus grąžins tik per 7 dienas. Vadinasi reiks eiti į miestuką Playa del Carmen ir išsinuomoti mašiną ten.

Vakarieniaujame ilgai kaip tikros pietietės ir keliam vyno taures už rytojaus Meksiką. Iki miestuko ir atgal 8600 žingsnių, valanda kelio pirmyn ir atgal. Nuėjus į miestą, teko vėl nusivilti, nes automobilių nuoma nedirba. Teks vėl bandyti rytoj. Ryte vėl viską padarom pietietiškai: ilgai ruošiamės, ilgai pusryčiaujam, pakalbam su sutikta Rainbow tours gide Beata, ji palaiminta mūsų norimą vykti maršrutą po Meksiką, įneša naujų korekcijų ir dar kartelį patvirtina nevažiuoti ir nevaikščioti tamsoje.

Vėl nueinam 4300 žingsnių iki Playa del Carmen tiesiai į Hertz, kuris miestelio pradžioje ir mašiną gausime tik rytoj, todėl mūsų kelionė vėl nusikelia… Būtina, Būtina! Auto išsinuomoti iš anksto. Išsinuomoję mašiną trejoms dienoms gauname 100% draudimą. Viskas mums kainavo 4200 pesų (174€). Pavyko išsiderėti, kad mašiną pasiimsim iš vakaro, o 7:00 ryte tiesiai iš viešbučio važiuosim į Chitzen Itza.

Meksikoje valiuta yra Meksikos pesai. 20 pesų = 1 doleris. Visur pilna bankomatų, kur galima keisti valiutą ir eurais, bet mes merginos atsargios, tad pasiėmėme tik dolerių. Norėjome pasikeisti pinigų, bet pasirodo be paso nekeičia, tad teko keistis pinigus keityklos registracijoje su blogesniu kursu, bet be paso.

Rytoj laukia pilna diena nuotykių. Net trejoms naktims paliksim savo saugias džiungles ir keliausim po Meksiką. Žinoma keliausime dienos laikotarpiu, nes visi tik ir gąsdina, kad naktimis nesaugu. Venkite keliauti savaitgaliais, nes jų metu meksikiečiams įėjimas į objektus nemokamas, tad galite įsivaizduoti, kiek jų suplūsta.

Keliamės 6:30, papusryčiaujam ir išvykstame 8:00 iš Playa del Carmen. Navigacija iki Chitzen Itzos rodo 2 val. 30min., kadangi kirtome laiko juostą, atsisuko viena valanda ir prie piramidžių buvome jau apie 11 valandą.

Super! Čia oras dar geresnis. Nutariam imti gidą, pavyko nusiderėti 600 pesų (25€) už trumpą turą. Galima imti ir ilgą, bet nusprendėme, kad mums bus gana ir 1 val. 30 min. turo. Kai žiūri į nufotografuotų piramidžių nuotraukas, viskas atrodo labai didingai. Prieiname piramidę, o ji tik tokia? Visai nedidelė, dėl to būtina imti gidą. Su jo pasakojimais akmenys atgyja sava istorija ir galima įsivaizduoji, kaip viskas buvo tada, prieš daugiau nei 1000 metų.

Aplink piramidę pilna prekybininkų ir jie leidžia baisius garsus. Pasirodo garsus leidžia švilpukas, imituojantys jaguaro riaumojimą. Mums pasidarė įdomu kodėl tiek daug suvenyrų su kaukolėmis, tad paklausiau gido. Jis atsakė labai paprastai, kad jie nebijo mirties, nes mirtis yra kelias į geresnį gyvenimą. Dėl to mirusiųjų dieną (lapkričio 23 dieną) mes švenčiame su šokiais ir dainomis.

Prieinam Ciricote medį ryškiai oranžiniai žiedais. Lapų mažai, bet jie naudojami kaip švitrinis popierius arba kaip odos šveitiklis. Žiedai patrynus dažo ryškiai oranžiniai, todėl moterys juos naudoja ir kosmetikai.

Pagrindinė piramidė vadinasi Kukulcan. 1842 m Chichen-Itza atrado apaugusia džiunglėmis ir matėsi tik viršūnė. Tai ką matom dabar yra restauruota 50%, tad ne viskas išliko originaliai.

Piramidės viduje rado antrą piramidę. Sakoma, kad ji 13 metrų aukščio ir 18 metrų pločio. Deja, bet nuo 2005 metų į piramidę kopti nebegalime, nes gudruoliai turistai viduje piešdavo grafiti, raižydavo savo vardus.

Per lygiadienius kovo ir rugsėjo mėnesius vieną pusę nušviečia saulė, o kita pusė pasislėpusi šešėlyje ir atrodo, kad per ją šliaužia saulėta gyvatė. Šio vaizdo susirenka pažiūrėti galybė žmonių. Tik šiemet piramidė tris dienas bus uždaryta dėl COVID-19. Gerai, kad netyčia pataikėme datą, kol ji atidaryta.

Gidas pasakoja, Majų dievai būdavo žvairi ir siauromis ilgomis galvomis. Karaliai turėjo būti panašus į Dievus. Gimusiems įpėdiniams, dar visai kūdikiams spausdavo galvas lemtutėmis ir laikydavo arti nosies vaizdą, į kurį žiūrėdamas mažylis tapdavo žvairu.

Šalia yra šventykla, kurioje vykdavo žmonių aukojimai dievams. Aukos būdavo dviejų rūšių: savanoriai ir ne savanoriai. Ne savanoriai tapdavo karo belaisviais, tad ar vienaip ar kitaip išrinktiesiems aukojimo ceremonijai pasibaigdavo ne laimingai. Apie 900 metų po Kristaus čia gyveno 50 000 žmonių, smarkiai per daug. Buvo mažai lietaus, nebuvo ką valgyti, todėl jie pradėjo judėti iš čia į džiungles ir pradėjo kurti kitus miestus.

Gidas mus palieka nurodęs kur yra gyvenamasis Chitzen itza kvartalas ir einam link jo apie 800 metrų. Aplink labai daug prekybininkų, nusiderėti galima 4-5 kartus. Tikrai, niekur nebuvo pigesni suvenyrai, hamakai, skrybėlės ar rankinės.

Netoliese IK KIL labai gražus senotas, tikrai verta aplankyti. Kas dar nežino kas yra senotas (cenote), tai trumpai tariant ežeriukas požeminiame urve. Jis susidaro iš lietaus ir tekančių požeminių upių vandens. Vanduo būna labai gėlas. Įėjimas 150 pesų (6,30€), įėjimas su maistu 350 pesų (15€). Pietauti patariu kitur – maistas čia nelabai skanus.

Toliau mūsų planuose Chitchen itza – Merida, užtruks apie 1h 30 min. kol nuvyksime. Vėl važiuojame greitkeliu, džiunglėmis. Kuro rodo tik dvi padalos, velnias, darosi neramu, o ką jau kalbėti, kad telefone net nėra ryšio. Palengvėja, kai privažiavom miestą, bet tuo pačiu ir pasunkėja, nes čia žmonės kaip iš Narcos serialo, blogąją ta žodžio prasme, chaosas, atviri džipai, visur pilna policijos. Nusprendėme susirasti viešbutį centre su užrakinamu garažu. Tačiau pasiekus centrą, vaizdas keičiasi į gerąją pusę.

Issirenkam Hotel Caribean Merida. Nerealus, pačioje miesto aikštėje. Atbėga berniukas, paima mūsų lagaminus, o mane palydi į tokį garažą už 100 metrų apie kokį ir svajojau. Užrakinami vartai iš gatvės, už jų kiti užrakinami vartai. Kad juos atrakinti ryte, mus lydi viešbučio atstovas, tad viskas saugu.

Atsisėdam kaimyninio viešbučio, kurio neįpirkom restorane, miesto aikštėje. Pasaka.
Prie viešbučio, restorane sutikom padavėją, kuris dėsto architektūrą. Jis mus nuveda į Mayan Market, majų turgų. Nereali vieta, o kokios spalvos!!!! Šalia aikštės užsukam į nerealų bariuką Parrilla Colonial. Už gausią vakarienę susimokam 1000 pesų (42€)

Laukite tęsinio –> Flamingai Celestun

Inga 1000myliu